VDU menų galerija „101“

John Pruitt paskaita „Adolfas Mekas: komiškas Amerikos nepriklausomo kino ikonoklastas"

Lapkričio 30 d., penktadienį, 14 val. VDU menų galerijoje „101“ - Bard koledžo (JAV) profesoriaus John Pruitt paskaita „Adolfas Mekas: komiškas Amerikos nepriklausomo kino ikonoklastas".
 
Ši paskaita - įžanga į Adolfo Meko ir jo mokinių filmų retrospektyvą, kuri prasidės „Romuvoje" tą pačią dieną, 18 val. Paskaitoje taip pat dalyvaus Adolfo Meko našlė Pola Chapelle, dainininkė, aktorė, choreografė ir šokio festivalių Italijoje organizatorė.
 
„Antrojo pasaulinio karo dinamika išjudino įvykius, kurie įgalino Adolfą Meką įvairiais būdais reikšmingai daryti įtaką nepriklausomam Amerikos kinui. Dėl grėsmės gyvybei, susijusios su politine veikla, Adolfas Mekas kartu su savo vyresniuoju broliu, Jonu, karo metu turėjo bėgti iš gimtosios Lietuvos, bet galiausiai atsidūrė priverstinių darbų stovykloje Šiaurės Vokietijoje. Po kelių metų bėglių gyvenimo pokario Vokietijoje, broliams pasitaikė proga emigruoti į JAV ir įsikurti Niujorke.
Svajonė sugrįžti į gimtinę išblėso, ir štai tuomet broliai Mekai susidomėjo kinu. 1955-aisiais jiedu kartu įkūrė „Film Culture”, dabar jau legendiniu tapusį kino kritikos žurnalą, kuris ugdė publiką ir informavo apie rimtąjį šiuolaikinį kino meną, o taip pat apie didžiulį, bet nepakankamai įvertintą kino paveldą. Kaip menininkas, Adolfas įsijungė į Naujojo Amerikos kino grupę, ir nufilmavo vieną iš pripažintų šedevrų, nuostabią komediją „Aleliuja kalvoms” (1963).
Tą patį dešimtmetį, po grumtynių dėl savo vėlesnių kūrinių, Adolfas Mekas ėmesi mokytojauti Bardo koledže. Netrukus ten jis tapo naujųjų filmų programos pirmininku ir apie trisdešimt metų ugdė ir darė įtaką būsimiesiems kino kūrėjams. Kad ir ką darytų, Adolfas Mekas darė su nuostabiai komiška, maištinga dvasia ir meile gyvenimui, kuriuos tik sustiprino jo ankstesnieji vargai.
Jo džiugi, anarchistinė dvasia, turbūt, geriausiai atsispindi viename jo brandžiausių ir asmeniškiausių filmų „Ėjimas namo” (1972), autobiografiniame dienoraštyje, vaizduojančiame pirmąjį jo sugrįžimą į Lietuvą 1971-aisiais."